Druskininkų savivaldybės apdovanojimai
2005 2010 2011 2014 2018
 
Spausdinti
Puslapis lietuvių kalba
English

Savivaldybės biudžetinė įstaiga  
Vilniaus al. 18, LT-66119.
Druskininkai
Tel. (8 313) 51 517, 59 159
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188776264
PVM mok. kodas LT100008196411

Ričardas Malinauskas
Druskininkų savivaldybės meras

 

ADMINISTRACIJA
 

Naujienų prenumerata

Įveskite savo el.pašto adresą ir
gaukite mūsų naujienas pirmieji

Savivaldybė Meras Taryba

Pradžia



Savivaldybės naujienos
Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis: būtina pasitikrinti laiku

Širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje 56,1 proc., visų mirčių priežasčių –kraujotakos sistemos ligos.

Todėl būtina suvokti, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra labai rimta ir būtina pasitikrinti sveikatą laiku.

  

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

Dauguma širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, stresas.

Kai kurie rizikos veiksniai gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais: padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai.

Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems įveikti (diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui) skiriama specialių vaistų.

 

Tačiau yra ir tokių rizikos veiksnių, kurie, deja, nuo mūsų nepriklauso: amžius, lytis, paveldimumas.

Nei paveldimumo, nei lyties ar amžiaus pakeisti negalime, bet tai nereiškia, kad negalime pasitikrinti sveikatos laiku ir išvengti ar suvaldyti ligos.

 

Kokie širdies ir kraujagyslių ligų simptomai ir kada jau reikėtų sunerimti?

Didžioji dalis žmonių nejaučia arba neatpažįsta jokių širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, todėl nežino, kad jomis serga.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Pajutus juos būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus ir širdies ligos įsisenėja, pažeidžiamas širdies raumuo, o tai gali būti ir staigios mirties priežastis.

 

 

Galimybė išsitirti nemokamai 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.

Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas.

 Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

 

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

 

Druskininkietis Jonas „Žinau, kad esu širdininkas – dėl to save labiau prižiūriu“

43-ejų metų druskininkietis Jonas sako, kad problemų su širdimi jo giminėje turėjo ir senelis, ir tėvas – tad nenuostabu, kad ir jis pats paveldėjo ligą.

Kad turi problemų su širdimi Jonas suprato gana anksti – kaip jis pats sako, kai 30-mečiai draugai susirinkdavo pažaisti krepšinio, jis vienintelis greit uždusdavo, atgauti kvapą prireikdavo daugiau laiko, nei kitiems, kartais krūtinę kaustydavo didesnis ar mažesnis skausmas.

„Nelabai kreipiau dėmesio į tą nuovargį, dusulį – žinote, gi augintas, kad vyrai neverkia, nesiskundžia. Bet žmona primygtinai reikalavo pasitikrinti: vaikai maži, buto paskola, o jai atrodė, kad mirtimi vaduojuosi. Gal taip drastiškai ir nebuvo, bet arti“,  – šiandien prisipažįsta Jonas.

Po apsilankymų pas medikus, atliktų tyrimų ir gautų diagnozių druskininkietis sako supratęs, kad širdies ligos – lėtinės, ir su jomis reikia susitaikyti ir susigyventi.

„Mečiau rūkyti, nors tai darydavau pakankamai retai, prisižiūriu save. Puikiai suprantu, kad tik nuo manęs paties priklauso, kokį gyvenimą gyvensiu, kokia bus jo kokybė. Mano tėvas mirė pakankamai anksti – jam sustojo širdis. Sąžiningai sakau – šiek tiek bijau pakartoti jo likimą, todėl tikrinuosi reguliariai ir visiems šalia esantiems primenu, kad tai daryti būtina.“

 

 

 

Į klausimus atsakė Druskininkų PSPC šeimos gydytoja Viktorija Gražulienė

 

Ar druskininkiečiai dažnai susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis?

Manau, kad dažnai, nes šios ligos yra dažniausios Lietuvoje, o taip pat Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų išlieka tos pačios ir didžiausią dalį mirusiųjų sudaro sirgę kraujotakos sistemos ligomis, mažesnę - piktybiniais navikais (vadovaujantis higienos instituto duomenimis).

Siekiant sumažinti mirtingumą, dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų yra vykdomos profilaktinės programos.

 

Kas gali kreiptis, dėl širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinės programos?

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinės programos paslauga teikiama vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų. Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius, skiria tyrimus ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą, prireikus – skiriamas gydymas.

 

Kokia šios profilaktinės programos nauda?

Programos tikslas – sumažinti sergamumą tam tikromis, kartais net ir mirtinomis ligomis (miokardo infarktu, smegenų infarktu (išeminiu insultu)), periferinių arterijų tromboze. Nustatyti metabolinį sindromą, cukrinį diabetą. Šios profilaktinės programos dėka sumažinamas pacientų neįgalumas ir mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

 

Kaip pasiruošti programos atlikimui?

Jūsų vizito pas šeimos gydytoją metu bus klausinėjama apie Jūsų fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, žalingus įpročius, taip pat apie šeiminę anamnezę (klausiama ar šeimoje t.y. Jūsų tėvams, broliams, seserims yra nustatytos tam tikros ligos ar buvę ankstyvų mirties atvejų). Jeigu to nežinote, galite prieš vizitą pasitikslinti šią informaciją su artimaisiais. Taip pat įrašomos Jūsų lėtinės ligos ir vartojami vaistai į anketą, dėl to būtų tikslinga, jei atvykę pas gydytoją, atsineštumėte užrašę visus vartojamus vaistus ir jų dozes.

 

Kas bus atliekama programos metu?

Kaip jau minėjau, bus pateikiami tam tikri klausimai ir užpildoma anketa. Bus užrašoma elektrokardiograma, pamatuojamas kraujospūdis, ūgis, svoris, pilvo apimtis, paskiriami kraujo tyrimai.

 

Kaip kiekvienas iš mūsų gali išvengti ligų susijusių su širdies ir kraujagyslių problemomis?

Programos metu yra įvertinami rizikos veiksniai, kurie gali būti ir keičiami, ir yra dažniausiai susiję su mūsų pačių neteisinga gyvensena. Tai gausi riebalais ir cholesteroliu mityba, nesaikingas riebus, saldus maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, pastovi nervinė įtampa. Taip pat ir tam tikros ligos skatina atsirasti širdies ir kraujagyslių ligas, tai depresija, cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, autoimuninės/uždegiminės ligos, šiuos rizikos veiksnius galima koreguoti tinkamu gydymu.

 Noriu pasidalinti atvejais iš savo praktikos susijusiais su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, gydymu. Dažnai pagal įvertintus rizikos faktorius, pacientams rekomenduojame dietą, fizinį aktyvumą, rizikos faktorių korekciją, žalingų įpročių atsisakymą. Klaidinga manyti, kad kelis mėnesius laikantis dietos, sportuojant viskas pasikeis ir vėliau bus galima sugrįžti prie senos gyvensenos įpročių. Noriu paskatinti keisti savo gyvenimo įpročius iš esmės ir visam likusiam gyvenimui. Beje, kiekvienam pacientui yra skiriami individualūs tikslai. Kiekviena situacija yra skirtinga, o taip pat ir jos sprendimo būdai.

Kokias tendencijas pastebite atliekant šią programą?

Atliekant šią programą išaiškiname ir daug arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio ligos) atvejų. Tipinės konsultacijos metu atvykęs pacientas teigia, kad niekuo nesiskundžia, yra sveikas, tačiau pamatavus kraujospūdį pastebimas jo ženklus padidėjimas. Sekant pacientui jį vėliau namuose ir pakartotinai atvykus konsultacijai tenka diagnozuoti arterinę hipertenziją. Tai yra nebyli liga, galima jaustis visiškai gerai - tačiau poveikis į kraujagyslių sieneles yra labai žalingas.

Kitas atvejis, kurį noriu paminėti, kad išaiškiname daug neteisingų vaistų vartojimo atvejų, kai neteisingai suprantamas arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio ligos) gydymas. Pacientas vartoja vaistus, tačiau jam pasimatavus savo kraujospūdį namuose ir radus nepadidėjusį, būna savarankiškai nutraukiami vaistai. Norėčiau patikslinti, kad tikriausiai kraujospūdis ir yra normalus, kadangi pastoviai vartojate vaistus ir jų nutraukinėti arba savarankiškai koreguoti dozių nederėtų. Vaistai turi būti vartojami pastoviai, norint užtikrinti tinkamą jų poveikį. Žinoma, būna atvejų kai vaistų dozes reikia derinti, keisti, bet tai atliekama tik bendradarbiaujant kartu su gydytoju.

 

Ko norėtumėte palinkėti Druskininkų gyventojams?

Pirmiausiai noriu pateikti tam tikrus statistinius duomenis: 2009  m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 67,12, moterų – 78,55 metai, o 2020 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 70,09, moterų – 80,06 metai. Atkreipkite dėmesį, kaip ilgėja mūsų gyvenimo trukmė.  Dažnai girdžiu, ypač iš vyresnių pacientų, kad jie vartoja daug vaistų ir klausimą: ,,Gal galima kažką nutraukti, nebevartoti?” Visada paklausiu, kaip manote ar be Jūsų vartojamų vaistų būtumėte tokio gražaus amžiaus sulaukęs/-usi? Galbūt, dėl tobulėjančios medicinos, gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo, pagerėjusių gyvenimo sąlygų bei žmonių sąmoningumo ir yra sulaukiamas toks garbingas amžius?

Noriu nuoširdžiai palinkėti pacientams rūpintis savimi ir savo sveikata, nesirgti ir gerą savijautą priimti kaip didžiulę vertybę bei džiaugtis kiekviena diena.

Atgal Spausdinimo versija Archyvas

   Išplėstinė paieška
Prisijungimas gyventojams
 

 


 

 

 
Administracijos darbo laikas

Pirmadienį – ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 val.
Penktadienį nuo 8.00 iki 15.00 val.
Pietų pertrauka: 12-12:45 val. 

Asmenų prašymų ar skundų priėmimo valandos:
Pirmadienį – trečiadienį nuo 7.00 val. iki 17.00 val.
Ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 val.
Penktadienį nuo 7.00 iki 15.00 val.


 
Kaip mus rasti?
Susisiekite su mumis  
Tel. (8 313) 55 355, 51 517
info@druskininkai.lt
 
    

 

Visos teisės saugomos. © Druskininkų savivaldybės administracija.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Druskininkų savivaldybės administracijos sutikimą.
Sprendimas: Idamas, Naudojama Smartweb sistema.