Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba: ant ledo elkitės saugiai
Gyventojams būtina žinoti, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų.
Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turėtų būti ne mažiau 12 cm.
Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos, kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, meldų ir kitos telkinių augalijos. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur į vandens telkinį įteka vanduo iš gamyklų, upeliukai, yra šaltinių. Prie kranto ledas plonesnis, jis gali būti įtrūkęs. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Žmonės greitai ir lengvai pasiekiamoje vietoje privalo turėti smaigus, kuriuos naudojant įlūžus būtų galima išlipti iš vandens. Taip pat rekomenduojama turėti virvę, dėvėti gelbėjimosi liemenę, vilkėti neskęstantį kombinezoną ar nelaimės atveju naudoti kitas parankines priemones, pavyzdžiui, šalikus.
Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija
Teritorijų, kuriose taikomos šių dviejų kategorijų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pirminiai žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 m. pabaigoje ir apėmė apie 75,7 tūkst. ha natūralių pievų ir ganyklų bei 110,6 tūkst. ha pelkių ir šaltinynų.
Žemėlapiai ir jų pakeitimai viešinami svetainėse: https://biomon.lt/szns (sklypą galite surasti paieškos laukelyje įvedus sklypo unikalų numerį; pakeitimai matomi kaip atitinkamais sutartiniais ženklais pažymėti plotai), taip pat www.geoportal.lt/map (duomenų rinkinyje Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu viešinamas tik įsakymo pakeitimas, kuris bus patvirtintas ne anksčiau kaip 20 d. d. nuo šio skelbimo paskelbimo. Žemėlapiai keičiami VSTT iniciatyva, nes atsirado pagrįstų aplinkybių, taip pat atsižvelgus į suinteresuotų asmenų pranešimus. Primename, kad minėti žemėlapiai rengiami arba keičiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų ir šių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d7c610b061ff11edad44ca0eeb008140/asr).
Patvirtinus naujausius žemėlapių pakeitimus, ši informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, tuomet įstatymų numatyta tvarka bus patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenys.
Pažymėtina, kad žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino. Šis procesas vyksta nuolat, atsižvelgiant į kintančią gamtinę situaciją, kai natūralių pievų ir ganyklų arba pelkių ir šaltinynų teritorijos susiformuoja, išnyksta arba keičiasi jų ribos, taip pat atliepiant į teisinio reglamentavimo pokyčius.
Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys ir toliau galės teikti argumentuotus prašymus dėl patvirtintų pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių tikslinimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypų, į kuriuos patenka koreguotinos arba įtrauktinos teritorijos, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl žemėlapis turi būti keičiamas.
Prašymai dėl žemėlapių tikslinimo turėtų būti teikiami VSTT (Antakalnio g. 25, LT-10312 Vilnius, vstt@vstt.lt). Konsultacijos teikiamos tel. +370 620 87952 bei el.p. szns@vstt.lt.
Papildomos informacijos apie natūralias pievas ir ganyklas, pelkes ir šaltinynus galite rasti svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiosios-zemes-naudojimo-salygos.
Primename, kad:
Natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką arba kitaip jas pažeisti ar keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus natūralių pievų ir ganyklų kaitą dėl krūmų kirtimo, invazinių rūšių naikinimo, gyvulių ganymo ar šienavimo ir atvejus, kai laukinių gyvūnų pažeistos natūralių pievų ir ganyklų dalys išlyginamos ir užsėjamos laukinių žolių mišiniais. Tačiau tokiuose plotuose nedraudžiama ir rekomenduojama natūralioms pievoms ir ganykloms palaikyti reikalinga veikla: reguliarus šienavimas ir/arba ganymas, sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
Kaip ypatingas atvejis paminėtinos Europos Bendrijos svarbos buveinės 6530 Miškapievės ir 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose savaime auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrintas šių buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė.
Natūralių pievų ir ganyklų taip pat nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais.
Daugiau informacijos apie natūralių pievų priežiūros gerąją praktiką rasite čia https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/naturaliu-pievu-prieziuros-geroji-patirtis/.
Vadovaujantis SŽNS įstatymo 102 str., pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:
1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.
Pelkėse ir šaltinynuose nedraudžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžių ir krūmų, jeigu naudojamos priemonės ir metodai nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu tokia veikla nesikerta su saugomų rūšių ir/ar buveinių apsaugos tikslais, taip pat tais atvejais, kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Šalinant sumedėjusią augaliją taip pat būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
Kai kurių tipų žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, galimas ekstensyvus ganymas.
Atkreipiame dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, neprieštaraujančią specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir gauti atitinkamas išmokas. Be to, tinkamuose plotuose gali būti ūkininkaujama laikantis ekologinių sistemų reikalavimų. Daugiau informacijos šia tema rasite Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tiesiogine-parama/tiesiogines-ismokos-ekologines-sistemos-ekoschemos-2023-2027-m/, https://www.paramakaimui.lt/).
Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Įtraukus krašto kelių ruožus 1 151 km krašto kelių, bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.
Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės, o naudą pajus visi kelių naudotojai – mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams. Iš sumokėto mokesčio lėšos bus nukreiptos į kelių kokybės gerinimą, eismo saugos didinimą.
Sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus.
Yra pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kėlė nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvėjosi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.
Apmokestinus dalį krašto kelių, tikimasi, kad krovininio ir komercinio transporto srautas padidės magistraliniuose keliuose, kurie pritaikyti ir intensyvesniam eismui, ir sunkesniam transportui.
Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams.
Daugiau informacijos www.keliumokestis.lt skyrelyje DUK.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Kas keičiasi nuo 2025 m. liepos 1 d.?
Nuo liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas papildytas 21 krašto keliu, todėl M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį ne tik už naudojimąsi magistraliniais kelias (pažymėti A1-A18, A20), bet ir 21 krašto keliu.
SVARBU: Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams nesikeičia niekas – jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.
Visas kelių, kuriais važiuojant M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis privalo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis (vinjetė), sąrašas (mėlyna spalva pažymėti krašto keliai, kuriais papildytas apmokestintų kelių sąrašas):
1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,00–91,00 km; 103,00–304,00 km);
2. A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,55 km);
3. A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);
4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,57–133,91 km);
5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–96,74 km);
6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80 km; 72,44–185,24 km);
7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);
8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);
9. A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,29 km);
10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);
11. A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,52 km);
12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–151,82 km; 155,80–185,97 km);
13. A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–43,83 km);
14. A14 Vilnius–Utena (10,66–95,66 km);
15. A15 Vilnius–Lyda (10,78–48,83 km);
16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,56–135,42 km);
17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,24 km);
18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,13 km);
19. A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02–7,64 km);
20. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (16,3–162,869 km);
21. 107 Trakai–Vievis (0–17,498 km);
22. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (0–53,281 km);
23. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (0–106,175 km);
24. 125 Biržai–Raubonys (0–19,893 km);
25. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (0–44,187 km);
26. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė (0–80,798 km);
27. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (5,82–60,146 km);
28. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija (2,48–57,029 km);
29. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (2,623–43,79 km);
30. 135 Lazdijai–Akmeniai (0–9,259 km);
31. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (0–57,828 km);
32. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (5,84–61,067 km);
33. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km);
34. 146 Raseiniai–Šilinė (0–34,92 km);
35. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys (0,029–67,221 km);
36. 163 Ežerė–Mažeikiai (0–9,209 km);
37. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (0–142,011 km);
38. 166 Plungė–Vėžaičiai (0–36,306 km);
39. 190 Biržai–Germaniškis (0–21,616 km);
40. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).
Ar bus išimčių, kam nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio?
Naujų išimčių nėra. Primename, kad kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi keliais važiuojant:
1) Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;
2) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis;
3) specialiai asmenims su negalia vežti ir (ar) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis;
4) sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;
5) švietimo įstaigų ir (ar) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais);
6) transporto priemonėmis, naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti;
7) užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos;
8) krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis;
9) vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis;
10) grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais (nuo 2023-07-01 iki 2025-12-31).
3) Ar žemės ūkio veiklos subjektai turės mokėti kelių naudotojo mokestį?
Kaip minėjome, buvo praplėstas tik mokamų kelių sąrašas, t. y. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 karšto keliu. Kitos nuostatos liko nepakeistos. Atkreipiame dėmesį, kad transporto priemonėms iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Primename, kad kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas:
- verčiasi žemdirbyste;
- jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
- važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.
Transporto priemonių valdytojai – žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, priede nurodytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus.
Pažymą užsipildo pats ūkininkas arba bendrovės vadovas.
SVARBU: Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotiems traktoriams, savaeigėms žemės ūkio ir kitos savaeigėms mašinoms, kurių variklio galia viršija 8 kW, kelių naudotojo mokestis netaikomas.
Bendrovės „Via Lietuva“ informacija
