Šis teisės aktas – svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų visapusiškai naudotis technologijomis, paslaugomis ir infrastruktūra. Įstatyme nustatyti privalomi prieinamumo reikalavimai šiems gaminiams ir paslaugoms:

· kompiuterių aparatinė įranga ir operacinės sistemos;

· savitarnos terminalai (pvz., bankomatai, bilietų automatai, registracijos terminalai);

· bankininkystės paslaugos;

· elektroninės prekybos platformos ir svetainės;

· viešojo transporto bilietų pardavimo ir informavimo sistemos;

· elektroninės knygos ir susijusios programėlės.

Ką turėtų atlikti institucijos?

1. Įsivertinti, ar jūsų teikiamos paslaugos ir naudojami gaminiai patenka į įstatymo taikymo sritį.

2. Peržiūrėti ir atnaujinti vidinius procesus, paslaugų teikimo būdus bei IT sistemas, kad jos atitiktų prieinamumo reikalavimus.

3. Bendradarbiauti su atsakingomis rinkos priežiūros institucijomis (pvz., Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba ir kt.) dėl atitikties užtikrinimo.

4. Informuoti darbuotojus ir partnerius apie artėjančius pokyčius ir jų svarbą.

Teisinė atsakomybė

Nuo įstatymo įsigaliojimo dienos už prieinamumo reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma teisinė atsakomybė, įskaitant sankcijas ir priežiūros institucijų nurodymus.

Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą pradės nuo 2025 m. birželio 28 d.

Darbo vietos pritaikymą asmeniui su negalia Lietuvoje reglamentuoja keli teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnis draudžia diskriminaciją dėl negalios ir įpareigoja darbdavius įgyvendinti lygias galimybes, įskaitant darbo sąlygų pritaikymą.
• Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis nustato darbdavio pareigą sudaryti asmeniui su negalia tokias pačias palankias įdarbinimo ir darbo sąlygas kaip ir kitiems visuomenės nariams.
• Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 45 straipsnis reglamentuoja valstybės paramą ir subsidijas darbdaviams, siekiant steigti ir pritaikyti darbo vietas asmenims su negalia, užtikrinant jų įtrauktį į darbo rinką.
• Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis įtvirtinta prievolė darbdaviui imtis tinkamų priemonių, kad nebūtų diskriminacijos dėl negalios, įskaitant darbo vietos pritaikymą, jei tai nesukelia neproporcingos naštos.

Kalbėdama apie Druskininkų  saugumo užtikrinimą, vicemerė D. Brown išskyrė 2 aspektus -  savivaldybės gyventojų ir  kurorto svečių saugumo klausimus. 

„Galima pasidžiaugti pastaraisiais metais suaktyvėjusi bendradarbiavimu  su tikslinėmis bendruomenės grupėmis, mokyklomis, vykdant nusikalstamumo, žalingų įpročių, sukčiavimo prevenciją. Be tradicinių bendradarbiavimo formų, kuriami nauji darbo formatai, keičiamasi idėjomis bei iniciatyvomis. Tarp kitų svarbių veiklos krypčių galima išskirti eismo saugumo, viešosios tvarkos kurorte užtikrinimą, nusikaltimų išaiškinimą“ – sakė D. Brown.

Vicemerė pastebėjo, kad Druskininkai išlieka viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje, ir už tai  padėkojo Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato viršininkui Alvydui Jurgelevičiui ir Druskininkų PK  vadovui Gintarui Krasnickui.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pažymėjo, kad tik koordinuoti ir iš anksto suplanuoti veiksmai leidžia tinkamai pasirengti didesniems žmonių srautams ir su tuo susijusiems viešosios tvarkos iššūkiams.

Apie numatomas veiklas, bendradarbiavimo galimybes bei svarbiausius akcentus kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys. Jis pristatė prioritetines priemones, kuriomis bus siekiama užtikrinti sklandžią tvarką kurortuose sezono metu: nuo sustiprintos prevencinės veiklos iki reagavimo į aktualiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Renginyje dalyvavo LR vidaus reikalų ministerijos ir kitų statutinių įstaigų, prokuratūros, teismų bei Lietuvos Šaulių Sąjungos atstovai, akcentuodami tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą.

Nuspręsta:

• intensyvinti prevenciją rizikingose vietose ir tarp probleminių asmenų grupių;
• vykdyti tikslines KET pažeidimų kontrolės priemones;
• tęsti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Pasitarimo metu sutarta veikti vieningai, kad kurortų ir kurortinių teritorijų gyventojai, bei lankytojai vasarą jaustųsi saugiai, o viešoji tvarka būtų užtikrinta efektyviai ir sklandžiai. 

Primename tolimesnę eiga:

FINANSAVIMO SUTARTIES PASIRAŠYMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS. Savivaldybės administracija su pareiškėju sudaro valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kiekvieną ketvirtį renka projektui įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimo finansines ataskaitas, o po ataskaitinio pusmečio – veiklos ataskaitas.

PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS IR STEBĖSENA. Priemonės konsultantas (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras,  Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga) užtikrina mentorystę Konkurse atrinktoms ir projektus vykdančioms bendruomeninėms organizacijoms, siekiant gerinti jų vykdomų projektų kokybę ir administravimą, padėti juos viešinti ir rengti veiklos ataskaitas. Taip pat Priemonės konsultantas atlieka projektų monitoringą (planinę ir neplaninę veiklos įgyvendinimo stebėseną). Savivaldybė projektų kontrolę gali vykdyti veiklų įgyvendinimo metu ir po galutinės ataskaitos pateikimo.

INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS. Viso proceso metu vykdytojams konsultacijas ir informaciją telefonu ir (ar) elektroninėmis priemonėmis teikia Priemonės konsultantas.

Priemonės konsultanto informacija