Druskininkų medžiais rūpinasi profesionalūs arboristai

Druskonio ežero pakrantėje, Vilniaus alėjoje ir Gydyklų parke augančiais medžiais pradėjo rūpintis profesionalių arboristų komanda – druskininkiečiai ir kurorto svečiai jau pastebėjo Druskonio pakrantėje besidarbuojančius specialistus.
Įvertinę medžių būklę, specialistai taiko medžių išsaugojimo priemones kaip lajos sutvarkymas, šaknyno stiprinimas užpilant jį mulčiu ir kt.
![]() |
Pasak Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko, tikimasi, kad taikant šias priemones medžių būklė pagerės, jie taps atsparesni ligoms ir puviniams. „Džiaugiuosi, kad ir mūsų, ir profesionalių arboristų požiūris į medžius sutampa – kirtimas yra kraštutinė priemonė, o Druskininkuose stengiamasi išsaugoti kiekvieną medį. Medžių tvarkymo darbai iš Druskonio pakrantės kelsis į Vilniaus alėją ir Gydyklų parką ir tęsis iki rudens. Noriu priminti, kad kai tenka seną, išpuvusį, smarkiai pažeistą medį pašalinti dėl žmonių saugumo, jį visada pakeičiame naujais, paaugintais želdiniais“, – sakė R. Malinauskas. |
Darbus atliekančios bendrovės Arbovita ir Ko vadovas Renaldo Žilinsko teigimu, medžių lajos bus tvirtinamos specialiais, į medį neįaugančiais lynais.
„Lynai turi savo funkcijas: viršutinėje dalyje medis lyno nejaučia, laisvai juda, bet jei įvyksta perkrova – lynas suveikia ir neleidžia medžio daliai atlūžti. Apačioje esantis lynas neleidžia medžiui judėti, kad kamiene neatsirastų įplyšimas. Jei medžio šaka atlūžta, ji pakimba ant lynų, bet nekrenta ant žemės. Lynų surišimas bus kombinuojams su lajos redukcija“, – sakė R. Žilinskas.
Druskininkiečiai jau pastebėjo aplink didžiuosius medžius išpiltą mulčią. Pasak R. Žilinsko, mulčias yra reikalingas šaknynų priežiūrai.
„Tiek laja, tiek šaknynas glaudžiai tarpusavyje susiję. Esame pastebėję, kad žolės pjovimas po medžiais smarkiai pažeidžia jų šaknis ir suplūkia polajį. O medžio gyvybės esmė yra aktyvioji šaknų zona – tai tos mažos plonos šaknys, jos būna – 10-15cm. gylyje. Taigi, orinio kastuvo pagalba supurenome šaknyno zoną, padarėme šaknims priėjimą prie deguonies, sulaistėme jas biostimuliatoriais ir užklojome mulčiu, kuris atlieka net keletą funkcijų: sulaiko drėgmę ir medžiui lengviau išgyventi karštuosius periodus, paskirsto spaudimą ant šaknų, jei ant jų yra vaikštoma, maitina ir sudaro natūralią terpę, kurią medis turėtų miške. Dėl mulčio medžio būklė iš karto pagerėja: sodresnė spalva, nauji ūgliai, jis atsparus ligoms ir puvinio plitimui. Žinoma, mulčio sluoksnis mažėja, plonėja, jį reikia kaskart papildyti, o taip pat – ir palaistyti. Šalia medžio auganti žolė, kai kurių tyrimų duomenimis, paima iki 70 proc. vandens. Mieste nėra natūralių trąšų, o kas nukrenta – tas atitenka aplinkai, tad mulčias medžiams yra itin reikalingas“, - sakė R. Žilinskas.
Druskininkų bendruomenė rūšiuoja atliekas sąžiningai ir atsakingai, tačiau pastaruoju metu pastebime, kad prie konteinerių aikštelių paliekami seni baldai, padangos, remonto atliekos ar kiti didelio gabarito daiktai. Primename: palikti didžiąsias atliekas prie konteinerių – draudžiama.
Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė ir šiuo metu yra padidėjęs renginių, jų lankytojų bei poilsiautojų skaičius, 5 mėnesių laikotarpiui (nuo gegužės 19 d. iki rugsėjo 30 d.) koreguoja ir įterpia papildomus maršrutus stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų konteinerių aptarnavimui:
Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas susitiko su LR energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarti strateginius ir gyventojams itin svarbius klausimus: gamtinių dujų tiekimo užtikrinimą miesto katilinei, elektros tiekimo patikimumo stiprinimą, kitus aktualius klausimus.
Susitikime taip pat dalyvavo Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai, Seimo narys Linas Urmanavičius, UAB „Litesko“ atstovai.
Druskininkų bendruomenė rūšiuoja atliekas sąžiningai ir atsakingai, tačiau pastaruoju metu pastebime, kad prie konteinerių aikštelių paliekami seni baldai, padangos, remonto atliekos ar kiti didelio gabarito daiktai. Primename: palikti didžiąsias atliekas prie konteinerių – draudžiama.
Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras informuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė ir šiuo metu yra padidėjęs renginių, jų lankytojų bei poilsiautojų skaičius, 5 mėnesių laikotarpiui (nuo gegužės 19 d. iki rugsėjo 30 d.) koreguoja ir įterpia papildomus maršrutus stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų konteinerių aptarnavimui:
Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas susitiko su LR energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptarti strateginius ir gyventojams itin svarbius klausimus: gamtinių dujų tiekimo užtikrinimą miesto katilinei, elektros tiekimo patikimumo stiprinimą, kitus aktualius klausimus.
Susitikime taip pat dalyvavo Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai, Seimo narys Linas Urmanavičius, UAB „Litesko“ atstovai.
Druskininkų bendruomenė rūšiuoja atliekas sąžiningai ir atsakingai, tačiau pastaruoju metu pastebime, kad prie konteinerių aikštelių paliekami seni baldai, padangos, remonto atliekos ar kiti didelio gabarito daiktai. Primename: palikti didžiąsias atliekas prie konteinerių – draudžiama.
Lietuvoje teka Nemunas, kuris ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai yra svarbiausia Lietuvos upė. Tačiau jos ekologinė būklė atitolino visuomenę nuo jo krantų. Siekiant tai pakeisti, pradeda veikti fondas „Nemunas 2.0“, kuris sieks gerinti šalies upių būklę bei mažinti taršą.