• Į plastiko ir popieriaus konteinerių aptarnavimą įterpiama po vieną papildomą maršrutą  (Druskininkų m. grafikas koreguojasi ne kas 6 d, o kas 5 d.. Likusi savivaldybės dalis (Viečiūnų sen. ir Leipalingio sen.) aptarnaujamos ne 2 k./mėn., o 3 k./mėn.);
• Į stiklo konteinerių aptarnavimą įterpiama trys papildomi maršrutai (T. y. per nurodytą laikotarpį stiklo atliekas surinkti 2 k./mėn.) 

„Šiemet jau dešimtas pavasaris, kai kartu su kitomis regiono savivaldybėmis nepertraukiamai kovojame prieš įkyriuosius vabzdžius, biologinėmis priemonėmis mažindami jų populiaciją. Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerija vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų. Buvusioji valdžia, planuodama šių metų biudžetą, jas buvo „pamiršusi“. Moksliniai tyrimai rodo, kad sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų – mašalų kiekis ženkliai sumažėjo“ – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Šiais metais projektui skirta kiek daugiau kaip 100 tūkst. Eur: valstybės dotacija 70 tūkst. Eur, likusias lėšas – po kiek daugiau kaip 8 tūkst. Eurų –  lygiomis dalimis skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei Alytaus rajono.

Šiais metais preparatas į Nemuną bus pilamas du kartus, iš viso planuojama išpilti 6,5 tūkst. litrų preparato. Antrąjį kartą preparatas bus panaudotas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas – kaip ir kasmet, jie atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius.

Biologinis preparatas veikia naudodamas natūralias bakterijas, kurios naikina tik tam tikrus vabzdžius – šiuo atveju upinių mašalų lervas. Šios bakterijos yra saugios – jos nekenkia žuvims, moliuskams, kitiems gyvūnams ar vabzdžiams.

Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.

Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.

2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.

2016 m. programa buvo atnaujinta, o Druskininkų savivaldybės administracijos specialistams patikėta koordinuoti ir įgyvendinti projektą.

„Saugios ir patikimos energetikos užtikrinimas – sudėtingas galvosūkis, kurį tenka spręsti nuolat. Dar sudėtingesniu Druskininkuose jis tapo po 2022 m., dėl geopolitinės situacijos priėmus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus. Racionaliausias ir, ko gero, vienintelis įmanomas šio galvosūkio sprendimas mūsų savivaldybėje – neatidėliotinas prieš penkerius metus ESO pradėto gamtinių dujų išdujinimo stotelės projekto užbaigimas, įrengiant šioje stotelėje dar vieną rezervuarą. Tai užtikrintų Druskininkams patikimą gamtinių dujų tiekimą ir garantuotų energetinį saugumą bei stabilumą vartotojams. Dėl šio rezervuaro įrengimo jau trečius metus deramės su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), bet jokio logiško jos sprendimo iki šiol neturime“,  – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – gamtinių dujų tiekimas Druskininkų katilinei.

Druskininkų dujų tinklas nėra sujungtas su Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema, taigi kurortas ilgą laiką buvo tarsi energetinė sala, priklausanti nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio – per Baltarusiją tiekiamų rusiškų dujų. 

2017 m. rudenį kurorte įrengta laikina suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelė, o

2020 m. pradėjo veikti nuolatinė SGD stotelė.  Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas iki galo, todėl prieš penkerius metus pradėjusi veikti SGD stotelė iki šiol nepajėgi užtikrinti reikiamo dujų kiekio visiems vartotojams. Piko metu, šaltuoju sezonu, dujos tiekiamos buitiniams vartotojams, tačiau katilinei jų nebepakanka – tuomet šilumos tiekėjui tenka naudoti dyzeliną, kuris turėtų būti rezervinis kuras, o ne pagrindinis.

Druskininkų savivaldybė jau ne kartą kreipėsi į Energetikos ministeriją ir VERT, pateikdama siūlymą – kuo skubiau valstybės lėšomis įrengti papildomą talpą su dviem išgarinimo įrenginiais esamoje SGD stotelėje. Investicija – palyginti nedidelė (apie 0,8 mln. eurų), tačiau jos svarba – labai didelė. Tai garantuotų stabilų, saugų ir patikimą šilumos tiekimą Druskininkų gyventojams.

Kitas iškeltas klausimas – elektros tiekimo patikimumas. Šiuo metu elektros energija Druskininkams tiekiama vieninteliu aukštos įtampos įvadu iš Leipalingio transformatorinės, neturint jokio alternatyvaus tiekimo kelio. Vieno gedimo pakanka, kad elektros tiekimas būtų nutrauktas visam miestui.

Didelė dalis elektros tinklų kaimiškose vietovėse – oro linijos, dažnai kertančios miškingas vietoves. Kiekviena vėtra ar gausiau iškritęs sniegas tampa rimtu pavojumi: išvirtę medžiai ar nulūžusios šakos nutraukia laidus ir trikdo tiekimą.

Savivaldybė pateikė konkrečius pasiūlymus: būtina kuo greičiau nutiesti papildomą LITGRID aukštos įtampos liniją bei pradėti oro linijų kabeliavimą – tai yra, pakeisti jas požeminiais kabeliais.

Po susitikimo Druskininkų savivaldybėje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu su meru Ričardu Malinausku apsilankė vietoje – buvo apžiūrėta suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelė bei biokuro katilai, kur šiuo metu užtikrinamas miesto šilumos tiekimas. Vizito metu aptarta esama infrastruktūros situacija, išryškinti praktiniai poreikiai bei akcentuota būtinybė ieškoti racionalių ir savalaikių sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumo Druskininkuose.

Prie iniciatyvos jungiasi daugybė mokslininkų, aplinkosaugos aktyvistų, žinomų visuomenės veikėjų, pavyzdžiui Marius Čepulis bei Rūta Meilutytė.

„Nemuną labai mėgstu, bet nesijaučiu iki galo saugiai juo plaukdama būtent dėl užterštumo. Manau, laikas imtis veiksmų“, – mintimis, kodėl jungiasi prie fondo „Nemunas 2.0“, dalinasi plaukikė Rūta Meilutytė.

Iš Kauno kilusi sportininkė pasakoja, jog pastaraisiais metais miesto upių pakrantės jai yra itin svarbios, nes tapo poilsio šaltiniu, pasivaikščiojimų maršrutu. Ji džiaugiasi, kad nors mūsų šalis nėra didelė, tačiau pilna žalumos, miškų, upių, ežerų ir apgailestauja, kad gamta dažniau yra išnaudojama nei puoselėjama.

„Lietuva yra labai vandeninga, o nuo vandens priklauso didžiulė mūsų ekosistemos dalis. Taip pat ir žmonės, jie maudosi upėse, šalia jų poilsiauja, tai yra didžiulė prabanga, kurią turime, tačiau su nekontroliuojamais nuotekų kiekiais, tai darosi daryti vis mažiau saugu“, – sako R. Meilutytė.

Gelbėti galima tik ištyrus

Mokslininkas, ichtiologas, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos narys Kęstutis Skrupskelis pasakoja, jog fondo tyrimai pradėti šiemet. Tikslas yra monitoringą vykdyti sistemingai, nes tik tiksliai žinant situaciją, galima ją gerinti ar bent jau užkirsti kelią sparčiam blogėjimui. Fondas siekia nuolat vykdyti didžiausius ir išsamiausius Nemuno tyrimus istorijoje, veiklą palikti ir ateities kartoms. Anot K. Skrupskelio, dabartinė Nemuno būklė žinoma iš ankstesnių metų tyrimų duomenų, tačiau tokios mokslinės informacijos yra neįtikėtinai mažai.

„Bendra būklė, keliaujant pasroviui, palaipsniui blogėja. Iš esmės, tai lemia pasklidosios taršos, daugiausiai, žemės ūkio poveikis bei miestų „išmetama“ tarša, nuotekos. Šių metų pirminiai tyrimai rodo, kad ne Baltarusija yra upės būklės blogėjimo pagrindinė priežastis“, – sako K. Skrupskelis.

Didelė problema – Kauno HE patvanka

K. Skrupskelio teigimu, esminė Nemuno ekologinės būklės blogėjimo priežastis yra Kauno hidroelektrinės patvanka: „Upės fragmentacija, jos hidrologinio režimo išniekinimas, negrįžtamai paveikė upę. Deja, bet ir pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio, yra „lyderis“ vertinant neigiamai upės ekologinę būklę veikiančius faktorius. Atsakomybę nešame ir kiekvienas mūsų, naudodami neekologiškas buitines priemones savo kasdienybėje“, – teigia ichtiologas.

Jo teigimu, Nemuno taršos užkardymas yra kone svarbiausias siekis, tačiau pirmiausiai bus tiriama ir matuojama tarša, ieškomos stipriausiai paveiktos zonos.

Kaip vyks tyrimai?

Tyrimai pradedami viršutinėje Lietuvos teritorijoje tenkančioje upės atkarpoje, tarp Nemuno įtekėjimo į Lietuvos teritoriją (Baltarusijos pasienio, netoli Kapčiamiesčio) iki Punios šilo. Mokslininkai mano, kad svarbu įvertinti, kokį Nemuno vandenį mums „atplukdo“ kaimyninė valstybė, kuo jis užterštas/teršiamas.

Keliaudami pasroviui vėliau tyrėjai sieks Druskininkų miestą, kurio daromam poveikiui įvertinti mėginius ims aukščiau/žemiau miesto, vertins ir Druskininkų valymo įrenginių efektyvumą. Pasroviui keliaudami neaplenks Merkinės bei negausiai urbanizuoto, žemiau Merkinės esančio ruožo, kur miškų apsuptyje tekantis Nemunas yra mažiausiai tiesiogiai paveiktas žmogaus įtakos. Dar toliau pasroviui seks Alytaus miestas ir jo daromo poveikio Nemunui įvertinimas.

Milda Noreikaitė-Bobinienė, labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“

„Šiemet jau dešimtas pavasaris, kai kartu su kitomis regiono savivaldybėmis nepertraukiamai kovojame prieš įkyriuosius vabzdžius, biologinėmis priemonėmis mažindami jų populiaciją. Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerija vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų. Buvusioji valdžia, planuodama šių metų biudžetą, jas buvo „pamiršusi“. Moksliniai tyrimai rodo, kad sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų – mašalų kiekis ženkliai sumažėjo“ – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Šiais metais projektui skirta kiek daugiau kaip 100 tūkst. Eur: valstybės dotacija 70 tūkst. Eur, likusias lėšas – po kiek daugiau kaip 8 tūkst. Eurų –  lygiomis dalimis skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei Alytaus rajono.

Šiais metais preparatas į Nemuną bus pilamas du kartus, iš viso planuojama išpilti 6,5 tūkst. litrų preparato. Antrąjį kartą preparatas bus panaudotas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas – kaip ir kasmet, jie atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius.

Biologinis preparatas veikia naudodamas natūralias bakterijas, kurios naikina tik tam tikrus vabzdžius – šiuo atveju upinių mašalų lervas. Šios bakterijos yra saugios – jos nekenkia žuvims, moliuskams, kitiems gyvūnams ar vabzdžiams.

Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai – visą Pietų Lietuvos regioną kamuojanti problema.

Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas. Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.

2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.

2016 m. programa buvo atnaujinta, o Druskininkų savivaldybės administracijos specialistams patikėta koordinuoti ir įgyvendinti projektą.

„Saugios ir patikimos energetikos užtikrinimas – sudėtingas galvosūkis, kurį tenka spręsti nuolat. Dar sudėtingesniu Druskininkuose jis tapo po 2022 m., dėl geopolitinės situacijos priėmus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus. Racionaliausias ir, ko gero, vienintelis įmanomas šio galvosūkio sprendimas mūsų savivaldybėje – neatidėliotinas prieš penkerius metus ESO pradėto gamtinių dujų išdujinimo stotelės projekto užbaigimas, įrengiant šioje stotelėje dar vieną rezervuarą. Tai užtikrintų Druskininkams patikimą gamtinių dujų tiekimą ir garantuotų energetinį saugumą bei stabilumą vartotojams. Dėl šio rezervuaro įrengimo jau trečius metus deramės su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), bet jokio logiško jos sprendimo iki šiol neturime“,  – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – gamtinių dujų tiekimas Druskininkų katilinei.

Druskininkų dujų tinklas nėra sujungtas su Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema, taigi kurortas ilgą laiką buvo tarsi energetinė sala, priklausanti nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio – per Baltarusiją tiekiamų rusiškų dujų. 

2017 m. rudenį kurorte įrengta laikina suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelė, o

2020 m. pradėjo veikti nuolatinė SGD stotelė.  Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas iki galo, todėl prieš penkerius metus pradėjusi veikti SGD stotelė iki šiol nepajėgi užtikrinti reikiamo dujų kiekio visiems vartotojams. Piko metu, šaltuoju sezonu, dujos tiekiamos buitiniams vartotojams, tačiau katilinei jų nebepakanka – tuomet šilumos tiekėjui tenka naudoti dyzeliną, kuris turėtų būti rezervinis kuras, o ne pagrindinis.

Druskininkų savivaldybė jau ne kartą kreipėsi į Energetikos ministeriją ir VERT, pateikdama siūlymą – kuo skubiau valstybės lėšomis įrengti papildomą talpą su dviem išgarinimo įrenginiais esamoje SGD stotelėje. Investicija – palyginti nedidelė (apie 0,8 mln. eurų), tačiau jos svarba – labai didelė. Tai garantuotų stabilų, saugų ir patikimą šilumos tiekimą Druskininkų gyventojams.

Kitas iškeltas klausimas – elektros tiekimo patikimumas. Šiuo metu elektros energija Druskininkams tiekiama vieninteliu aukštos įtampos įvadu iš Leipalingio transformatorinės, neturint jokio alternatyvaus tiekimo kelio. Vieno gedimo pakanka, kad elektros tiekimas būtų nutrauktas visam miestui.

Didelė dalis elektros tinklų kaimiškose vietovėse – oro linijos, dažnai kertančios miškingas vietoves. Kiekviena vėtra ar gausiau iškritęs sniegas tampa rimtu pavojumi: išvirtę medžiai ar nulūžusios šakos nutraukia laidus ir trikdo tiekimą.

Savivaldybė pateikė konkrečius pasiūlymus: būtina kuo greičiau nutiesti papildomą LITGRID aukštos įtampos liniją bei pradėti oro linijų kabeliavimą – tai yra, pakeisti jas požeminiais kabeliais.

Po susitikimo Druskininkų savivaldybėje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu su meru Ričardu Malinausku apsilankė vietoje – buvo apžiūrėta suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo stotelė bei biokuro katilai, kur šiuo metu užtikrinamas miesto šilumos tiekimas. Vizito metu aptarta esama infrastruktūros situacija, išryškinti praktiniai poreikiai bei akcentuota būtinybė ieškoti racionalių ir savalaikių sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumo Druskininkuose.