Pilnamečių asmenų globa

[[#ex]]

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.

Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.

Svarbu!
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.


Fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.

Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia.

Svarbu!
Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.


Veiksnaus asmens rūpyba

Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti.

Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Rūpyba gali būti panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo (LR CK 3.79 str.).

Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra – pagal asmens buvimo vietą.

Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai.


Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimas

Asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje (toliau – pareiškėjai), kartu su pareiškimu teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje privalo pateikti ir socialinio darbuotojo išvadą apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

Dėl šios išvados gavimo pareiškėjai turi kreiptis į savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos socialiniam darbuotojui įvertinti asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje (-yse) ir parengti išvadą.

Asmens galimybes pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje vertina ir išvadą rengia savivaldybės institucijos paskirtas socialinis darbuotojas.

Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą socialinis darbuotojas atlieka dalyvaujant pačiam asmeniui jo namuose, gydymo įstaigoje, kurioje asmuo gydosi, socialinių paslaugų įstaigoje, seniūnijoje ar kitoje asmeniui priimtinoje bei patogioje vietoje. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimas turi vykti atskiroje ir uždaroje patalpoje užtikrinant vertinimo proceso privatumą ir konfidencialumą.

Jeigu būtina, socialinis darbuotojas į pagalbą bendraujant su asmeniu gali pasitelkti gestų kalbos vertėją, psichologą, sveikatos priežiūros specialistą ar kitą socialinį darbuotoją. Asmens šeimos narių, kitų artimų asmeniui žmonių nuomonė išklausoma asmeniui nedalyvaujant.

Socialinis darbuotojas, siekdamas tinkamai įvertinti kiekvieno asmens padėtį, asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, vertinimo procedūrą gali atlikti kelis kartus.

Vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, asmens gebėjimai tam tikroje srityje vertinami pagal šiuos kriterijus:

  • asmens supratimą – ar geba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus;
  • asmens gebėjimą įvertinti – ar geba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo;
  • asmens gebėjimą paaiškinti – ar geba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis;
  • asmens gebėjimą savarankiškai atlikti veiksmus – ar geba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti.
  • asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys. Rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys:
  • turtinių santykių sritys (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);  kitos turtinių santykių sritys;
  • asmeninių neturtinių santykių sritys (savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);  asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Socialinis darbuotojas asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertina užduodamas asmeniui klausimus.

Asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo ir išvados pateikimo terminai.
Socialinis darbuotojas asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje vertinimą atlieka ir išvadą parengia bei pateikia savivaldybės administracijai ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pavedimo gavimo dienos.

Svarbu!
Dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo reikia kreiptis į vertinamo asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. A1-742 įsakymu „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.


Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimas

Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimas, praėjus vienerių metų terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nuo paskutinio neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklės peržiūrėjimo, nustatytas siekiant kuo geriau užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklės peržiūrėjimas apima sveikatos būklės pokyčių, kasdienio funkcionavimo pokyčių, neveiksnaus tam tikroje srityje asmens poreikių vertinimą.

Siekiant įgyvendinti 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatą, kad asmeniui taikomas riboto veiksnumo priemones turi reguliariai peržiūrėti kompetentinga, nepriklausoma ir nešališka institucija arba teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnyje įtvirtinta Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija).

Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma. Kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.

Komisija sudaroma iš šių atstovų: savivaldybės globos ir rūpybos institucijos darbuotojo; gydytojo psichiatro, kuris turi licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją ir ja verčiasi;  žmogaus teisų apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos atstovo; aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio asmens; socialinio darbuotojo. Komisijos pirmininką iš Komisijos narių skiria savivaldybės taryba.

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS NEVEIKSNIŲ ASMENŲ BŪKLĖS PERŽIŪRĖJIMO KOMISIJA

Druskininkų savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos (toliau – Komisija) pagrindinis uždavinys – peržiūrėti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priimti sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo.

Komisijos funkcijos:

  • savo iniciatyva peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę, jeigu per vienerius metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo;
  • kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo.

Komisijos nariai:

  • Marytė Sasnauskaitė, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja;
  • Elena Bykova, viešosios įstaigos Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė;
  • Loreta Sadauskienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Druskininkų viltis“  pirmininkė;
  • Vaiva Kirkauskienė, Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja;
  • Žaneta Jagelavičienė, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė.

Komisijos pirmininkė - Marytė Sasnauskaitė, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel. (8 313) 53 708, el. p. [email protected].
Komisijos sekretorė - Asta Slidziauskienė, Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė.

Teisės aktai:
Druskininkų savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T1-101 „Dėl Druskininkų savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“.


Neįgaliojo aprūpintojo skyrimas

Asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų (kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir yra slaugomas arba prižiūrimas namuose), jam sukakus 18 metų gali būti paskirtas neįgaliojo aprūpintojas. 

Asmuo, siekiantis tapti neįgaliojo aprūpintoju, ne vėliau kaip per 36 mėn. nuo neįgaliojo pilnametystės sukakties dienos, kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT).

Neįgaliajam vienu metu gali būti skiriamas vienas aprūpintojas. Juo gali tapti neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė) (kurių valdžia teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai nėra apribota), senelis (-ė), pilnametis brolis, pilnametė sesuo arba iki neįgaliojo pilnametystės teismo sprendimu paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.

Neįgaliojo aprūpintojo pareigos yra aprūpinti slaugomą ar prižiūrimą asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtinus individualius poreikius); gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik tam slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti.

Aprūpintojas turi teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas; gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones.

Kreipiantis dėl skyrimo aprūpintoju NDNT pateikiami šie dokumentai:

  • prašymas skirti aprūpintoju;
  • prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo iki neįgaliojo pilnametystės teismo sprendimu buvo paskirtas neįgaliojo globėju ar rūpintoju (jei NDNT šių duomenų negali gauti iš valstybės ir žinybinių registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų).

Teisės aktai:
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas  Nr. V-70 „Dėl Neįgaliojo aprūpintojo skyrimo ir jo veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo.


Išankstinis nurodymas

Išankstinis nurodymas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis visiškai veiksnaus pilnamečio fizinio asmens laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo asmuo išreiškia valią, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. 

Išankstiniame nurodyme asmuo gali: nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje; nurodyti asmenis, kurių teismas neturėtų skirti jo globėjais arba rūpintojais, jei jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje; pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje); nurodyti konkretų asmenį, kuris spręstų klausimus dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo; pateikti kitus nurodymus.

Išankstiniai nurodymai turi būti notarinės formos ir registruojami notariniame registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Išankstinius nurodymus turi teisę tvirtinti notarai ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Vienas išankstinio nurodymo egzempliorius duodamas jį pateikusiam asmeniui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie išankstinio nurodymo pateikimą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali.

Šį nurodymą asmuo turi teisę bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti. Išankstinis nurodymas įsigalioja, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą.


Pagalba priimant sprendimus

Pagalba priimant sprendimus – tai naujas įstatymuose įtvirtintas teisinis institutas, kuris numato, kad pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį (notariškai patvirtintą) su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse.

Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje. Asmuo, kuris yra sudaręs sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, asmeniškai priima visus sprendimus. Todėl atsakomybė dėl asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimų ir jų pagrindu atliktų veiksmų tenka pačiam asmeniui, kuris priėmė sprendimą. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti nutraukta bet kurios sandorio šalies iniciatyva vienašališkai, net ir nesant jokio sutarties pažeidimo.

[[#ex]]

Atsakingas specialistas
Marytė Sasnauskaitė