Gegužės 7 dieną meras Ričardas Malinauskas druskininkiečių verslo bendruomenę tradiciškai pakvietė prie pietų stalo aptarti Druskininkų aktualijas ir ateities planus. Diskusijoms toną uždavė renginio vedėjas – žinomas žurnalistas, Žinių radijo laidų vedėjas Aurimas Perednis, kuris profesionaliai moderavo susitikimą, skatino nuomonių išsakymą ir aktyvų dalyvių įsitraukimą. Tiek pranešimuose, tiek diskusijose dominavo temos, susijusios su darbo rinkos iššūkiais, švietimo ir verslo partneryste bei inovatyviais sprendimais, formuojančiais šiuolaikinį kurortą.
Meras R. Malinauskas pristatė naujausią turizmo statistiką, pabrėždamas, kad miesto sėkmė grindžiama nuosekliu darbu ir bendradarbiavimu. Meras akcentavo būtinybę dar aktyviau dirbti su užsienio rinkomis, siekiant išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje turizmo rinkoje. Taip pat buvo pristatyti šiais metais planuojami svarbūs projektai, kurie prisidės prie infrastruktūros plėtros ir miesto patrauklumo didinimo. R. Malinauskas pakvietė verslo atstovus diskusijai apie tai, kokią Druskininkų viziją jie mato ateityje ir kaip kartu galima kurti dar stipresnį kurortą.
Didžiausias iššūkis verslui – sezoniškumas, labiausia neraminanti darbo rinkos tendencija – besikeičiantys kartų poreikiai ir jų motyvacija darbui.
Tokius Druskininkų verslininkų rūpesčius atskleidė savivaldybės atlikta verslo apklausa „Darbo rinkos tendencijos ir iššūkiai“. Jos rezultatus tradiciniame renginyje „Mero pietūs“ pristatė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.
Kaip didžiausią iššūkį darbo rinkoje apklausos dalyviai įvardijo sezoniškumą, antroje vietoje – darbuotojų trūkumas, nemažai rūpesčių kelia darbuotojų lojalumas, per dideli darbo užmokesčio kaštai.
41 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pastaraisiais metais jų verslas susidūrė su sunkumais pritraukiant darbuotojus, bet su pastangomis pavyksta jų rasti. 38 proc. respondentų teigė, kad rasti tinkamų specialistų labai sudėtinga, 20 proc. atsakė, kad darbuotojų priraukimas jiems nėra problema.
Atsakydami į klausimą, kokios darbo rinkos tendencijos verslą neramina labiausiai, respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Dažniausiai įvardytas iššūkis – besikeičiantys skirtingų kartų poreikiai ir motyvacija darbui. Antroje vietoje - , su kuriais vis sunkiau prisitaikyti darbdaviams. Antroje vietoje atsidūrė augantis minimalus darbo užmokestis, trečioje - demografinė situacija ir darbuotojų senėjimas.
Nemažai verslų naudojasi įvairiomis savivaldybės paramos verslui priemonėmis: smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, jaunimo verslumo programomis, dalyvauja Druskininkų verslumo centro organizuojamuose mokymuose ir renginiuose. Nemaža dalis verslų nurodė paramos priemonėmis nesinaudojantys.
Daugelio verslininkų manymu, siekdama padėti verslams darbo rinkos kontekste savivaldybė turėtų kurti palankesnes sąlygas jaunimui pasilikti mieste, vystyti paramos programas verslams, siekiantiems diegti inovatyvius darbo organizavimo modelius, kurti patrauklesnes sąlygas talentų pritraukimui į regioną.
38 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų įmonė yra pasirengusi investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tik esant konkrečiai būtinybei, 28 proc. atsakė reguliariai organizuojantys mokymus. 16 proc. respondentų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą neinvestuoja, nes neturi tam lėšų, 18 proc. to nedaro, nes nemato poreikio.
Druskininkų verslumo centro organizuojami mokymai bei konsultacijos yra labai reikalingi – taip atsakė 56 proc. respondentų. 14 proc. poreikio mokymams ir konsultacijoms neturi, 31 proc. – jais nesinaudoja.
Apklausos anketos buvo išsiųstos 300 Druskininkų įmonių. Savo atsakymus apteikė apie trečdalis jų. Didžiausią respondentų dalį – 65 proc. - sudarė smulkios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.
Verslo apklausos rezultatus apibendrinęs vicemeras S. Kazakevičius pasidžiaugė, kad joje dalyvavo ne tik savivaldybėje dominuojantys smulkūs verslai, bet ir didžiosios įmonės, o tai leido susidaryti išsamesnį vaizdą apie darbo rinkos problemas.
„Ačiū už atsakymams skirtą laiką. Mes, kaip savivaldybė, girdime jus, reaguojame į jūsų lūkesčius, kviečiame dirbti kartu. Norint auginti miestą, reikia veikti išvien“, - sakė S. Kazakevičius.
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras renginio metu pristatė centro veiklos kryptis bei 2025–2026 mokslo metams planuojamas profesinio mokymo programas. Jis pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybe ir verslo bendruomene svarbą, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės įgytų paklausią kvalifikaciją ir galėtų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. V. Zubras taip pat akcentavo, kad artimiausiu metu centrą pasieks beveik 3 mln. eurų investicijos, kurios leis gerinti ugdymo kokybę, modernizuoti infrastruktūrą bei dar labiau atliepti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius. Direktorius išskyrė žmogiškųjų išteklių svarbą – anot jo, stipri ir motyvuota komanda yra pagrindas kokybiškam profesiniam rengimui.
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo direktorius Tautvydas Bielozarevičius savo pranešime apžvelgė darbo rinkos situaciją ir svarbiausius 2025 metų prognozių aspektus. Buvo aptarti žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiai. T. Bielozarevičius pabrėžė, kad glaudus darbdavių, švietimo įstaigų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti darbo rinkos pusiausvyrą ir padėti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams greičiau prisitaikyti prie pokyčių.
VESK profesinės karjeros centro vadovas Saulius Zybartas savo pranešime pristatė centro veiklą, skirtą jaunimo karjeros ugdymui ir profesiniam orientavimui. Jis supažindino su šiuo metu vykdomomis ir artimiausiu metu planuojamomis programomis, kurios padeda jauniems žmonėms geriau pažinti save, suprasti darbo rinkos poreikius ir pasirinkti tinkamą profesinį kelią.
Verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs savo pranešime pristatė naujausias dirbtinio intelekto (DI) tendencijas ir jų poveikį darbo rinkai. Jis pabrėžė, kad DI technologijos sparčiai keičia įvairius ekonomikos sektorius, o kai kurios profesijos jau šiandien transformuojasi. Pasak I. Laurs, šie pokyčiai kelia tiek iššūkių, tiek naujų galimybių – ypač tiems, kurie geba greitai prisitaikyti ir sukurti patrauklią aplinką. Dirbtinis intelektas, anot jo, neturėtų būti vertinamas kaip grėsmė, o veikiau kaip įrankis, kurį tinkamai panaudojus galima kurti didesnę pridėtinę vertę tiek verslui, tiek visuomenei.
Renginio pabaigoje vyko panelinė diskusija, kurioje dalyvavo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo direktorius Tautvydas Bielozarevičius bei verslininkas Albertas Katilovskis. Diskusijoje buvo aptartos aktualios šiandienos temos, svarbios tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Dalyviai diskutavo apie nuotolinio darbo plėtros perspektyvas, biurokratinių procesų poveikį verslui ir savivaldai. Taip pat buvo paliesta dirbtinio intelekto įtaka darbo rinkai ir tai, kaip technologiniai pokyčiai keičia motyvacijos dirbti sampratą. Visi dalyviai sutarė, kad sprendžiant šiuos klausimus būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp verslo, švietimo bei valstybės institucijų.
„Kad būtume patrauklūs, turime būti išskirtiniai ir patogiai pasiekiami. Tokia yra šiandienė Druskininkų strategija. Apie ją diskutavome su mūsų verslo bendruomene, susirinkę į tradicinius Mero pietus. Jų metu aptarėme darbo rinkos tendencijas ir iššūkius, galimybes stiprinti verslo aplinką. Būtent tokias temas pasiūlė Druskininkų verslininkai: prieš susitikimą atlikome jų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad viena aktualiausių problemų verslui – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Dėkoju pranešėjams, pristačiusiems darbo rinkos tendencijas ir iššūkius, panelinės diskusijos dalyviams ir jos bei viso renginio moderatoriui Aurimui Peredniui, aktyviai verslo bendruomenei, su kuria kartu kuriame įdomius ir patrauklius Druskininkus. Susitikime dalyvavęs ir įdomiomis įžvalgomis apie dirbtinio intelekto įtaką darbo rinkai pasidalijęs verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs prisipažino, jog vienintelė priežastis, stabdanti jį ilgesniam laikui apsistoti Druskininkuose, yra susisiekimas.
Nuolat dirbame, kad susisiekimas su Druskininkais būtų geresnis ir neabejoju, kad juos tikrai bus galima pasiekti traukiniu - geležinkelio atšakos nuo Marcinkonių iki Druskininkų tiesimas yra strateginiuose Lietuvos planuose. Kada tai bus padaryta, priklausys nuo ekonominių, politinių ir geopolitinių dalykų. Moderni autobusų stotis kurorte jau įrenginėjama ir labai norėtųsi, kad į Druskininkus vestų kelių juostų greitkelis. Nepamirštame ir aerodromo: jo projektas yra padarytas, teritorija išsaugota, privatūs lėktuvai gali leisti, o ateityje tikimės pavyks ir plačiau įveiklinti. Važiuoti į Druskininkus yra ir bus dėl ko. Šiemet intensyviai tvarkome miesto viešąsias erdves, netrukus prasidės „Atgimimo“ mokyklos ir ligoninės priėmimo skyriaus rekonstrukcija, verslas stato viešbučius, gyvenamųjų namų kvartalą. Tolesniuose mūsų planuose - visus metus veikiantis šviesų terapijos parkas Druskonio ežero pakrantėje, apžvalgos bokštas Raigardo slėnyje, Inhaliacijų takas K. Dineikos parke ir, žinoma, dirbtinė jūra, kurią tikrai įrengsime, įveikę biurokratines kliūtis“ – po susitikimo su Druskininkų verslo atstovais sakė meras R. Malinauskas.
Daugiau nuotraukų rasite čia.