Esant žiemiškoms oro sąlygoms ir užšalus vandens telkiniams, vis dažniau fiksuojamas gyventojų neatsakingas elgesys – asmenys lipa ant ledo, važinėja keturračiais ir kita technika, neįvertindami galimos rizikos. Tokie veiksmai kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei gali lemti skaudžias nelaimes.

Druskininkų priešgaisrinėje tarnyboje buvo organizuotas pasitarimas, kurio tikslas inicijuoti ir pradėti vykdyti prevencines veiklas padidintos rizikos vietose prie vandens telkinių. Bendros priemonės, tokios kaip reidai, gyventojų informavimas, perspėjimai ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra ir koordinuotas institucijų bendradarbiavimas prisidėtų prie nelaimingų atsitikimų prevencijos žiemos laikotarpiu.

Susitikimą organizavo Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, o jame dalyvavo Druskininkų savivaldybės administracijos patarėjas-parengties pareigūnas, Druskininkų policijos komisariato viršininkas, Druskininkų pasienio užkardos vadas bei Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

Pasitarus buvo nutarta bendros priemonės, tokios kaip reidai, gyventojų informavimas, perspėjimai ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra ir koordinuotas institucijų bendradarbiavimas taip siekiant prisidėti prie nelaimingų atsitikimų mažinimo prevencijos žiemos laikotarpiu.

Kad būtų išvengta nelaimių ant ledo, būtina žinoti:

• Tvirtas ledas, išlaikantis vieną žmogų turėtų būti bent 7 centimetrų, o grupei žmonių išlaikyti reikalinga bent  12 centimetrų storio, visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas, nes jame yra daug oro.
• Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kur yra šaltinių.
• Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios apneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
• Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.
• Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
• Einant ant ledo būtina dėvėti gelbėjimo liemenę ar specialų neperšlampamą ir vandenyje laikantį kostiumą, su savimi turėti ledo smaigus, virvę, eiti ant ledo ne vienam.
• Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
• Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, sušukite jam, kad skubate į pagalbą ir skambinkite skubiosios pagalbos ryšio telefonu 112. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.