Druskininkietė Rima Viniarskaitė į Lietuvos Raudonąjį Kryžių atėjo norėdama pati geriau pasiruošti galimoms krizėms. Tačiau savanorystė ją nuvedė toliau – šiandien Rima veda civilinės saugos užsiėmimus ir moko kitus, kodėl apie pasirengimą svarbu galvoti dar iki nutinkant nelaimei.
Norą geriau pasiruošti netikėtoms situacijoms Rima pajuto vis dažniau susimąstydama apie tai, ar pati žinotų, kaip elgtis ištikus krizei. Šis klausimas paskatino ją ne tik daugiau domėtis civiline sauga, bet ir ieškoti būdų, kaip įgytas žinias pritaikyti praktiškai.
„Supratau, kad noriu pati geriau žinoti, kaip elgtis krizinėje situacijoje ir, prireikus, mokėti padėti kitiems“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Rima Viniarskaitė.
Pradėjusi savanoriauti ir praėjusi civilinės saugos mokymus, Rima netrukus suprato, kad vien įgytų žinių jai neužtenka. Ji pradėjo nuolat domėtis skirtingų šalių patirtimi, sekti jų pasiruošimo pavyzdžius ir ieškoti būdų, kaip pasirengimą krizėms pritaikyti kasdienybėje.
„Šioje srityje žinias reikia nuolat atnaujinti, nes tai, kas buvo aktualu prieš metus, šiandien jau gali būti pasikeitę. Man ši sritis iš tiesų įdomi – nuolat ieškau praktinių pavyzdžių ir sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti mūsų kasdienybėje“, – sako Rima.
Nuo žinojimo – prie pasirengimo
Vesdama civilinės saugos užsiėmimus, Rima pastebi, kad žmonės apie pasirengimą dažnai jau būna girdėję. Tačiau tarp žinojimo, kad ir konkrečių veiksmų neretai būna didelė praraja.
„Apie pasirengimą dažnas susimąsto tik tada, kai tam atsiranda priežastis, nes iki tol atrodo, kad nelaimė nutiks kažkam kitam, o pasiruošti bus galima vėliau“, – atvirauja savanorė.
Pasak Rimos, vienas svarbiausių pasirengimo elementų yra žinojimas, ką konkrečiai reikėtų daryti netikėtoje situacijoje.
„Visada maniau, kad didelę dalį baimės sukelia nežinojimas. Žmogus dažnai bijo ne pačios situacijos, o to, kad jai nutikus nežinos, ką daryti. Žinojimas ramina ir kartu mobilizuoja“, – teigia Rima.
Todėl užsiėmimus ji stengiasi padėti žmonėms suprasti, kokių konkrečių veiksmų jie gali imtis jau šiandien. Kartu aptariama, kaip pasiruošti skirtingoms situacijoms, ką verta turėti namuose ir kaip iš anksto apgalvoti savo bei artimųjų veiksmus.
„Kai žmogus žino, ką daryti, atsiranda daugiau aiškumo. Tada ir pasiruošimas tampa ne tokiu bauginančiu dalyku, o tiesiog konkrečiais žingsniais, kuriuos galima atlikti iš anksto“, – sako savanorė.
Pasirengimas prasideda namuose
Savanorės Rimos teigimu, vienas pirmųjų žingsnių – bent kartą sudalyvauti civilinės saugos užsiėmimuose ir susipažinti su pagrindiniais pasirengimo principais. Mat vien žinoti, ką reikėtų daryti, nepakanka – svarbu šias žinias pritaikyti savo šeimos situacijai.
„Kai realiai susidėlioji tokį planą, daug aiškiau pamatai, kokių priemonių, atsargų ir resursų tau iš tikrųjų reikia. Tada ir išvykimo krepšys tampa ne formaliu sąrašu, o praktišku pasiruošimu pagal savo šeimos poreikius – įvertini, kokių dokumentų kopijų, vaistų, vandens, maisto, higienos priemonių, žibintuvėlio, įkrovimo priemonių ar kitų būtinų daiktų gali prireikti. Tuomet ir išvykimo krepšys tampa ne formaliu sąrašu, o praktišku pasiruošimu“, – sako savanorė.
Rima pabrėžia, kad pasiruošimas nebūtinai reiškia papildomas išlaidas ar specialiai įsigytą rinkinį. Nemažą dalį reikalingų daiktų žmonės jau turi namuose – svarbu juos atsirinkti ir žinoti, kaip bei kada jais pasinaudoti.
„Daug prasmingiau krepšį susidėti pačiam – tada žinai, kas jame yra, kodėl tą daiktą pasiėmei ir kaip prireikus juo pasinaudoti. Tiesiog reikia skirti laiko atsirinkti, ką jau turi, ir pagalvoti, ko konkrečiai gali prireikti“, – dalijasi Rima.
Savanorystė – galimybė mokytis ir padėti kitiems
Civilinė sauga apima pasirengimą įvairioms netikėtoms situacijoms – nuo stiprios audros ar liūties iki ilgesnio elektros energijos ar ryšio sutrikimo. Tokiais atvejais svarbu gebėti pasirūpinti ne tik savimi, bet ir šalia esančiais žmonėmis, ypač tais, kuriems pagalbos gali reikėti daugiau.
„Galbūt tuo metu kitame mieste kažkas taip pat pasirūpins tavo tėvais ar seneliais. Man atrodo, kad būtent tokia tarpusavio pagalba ir turėtų stiprinti mūsų bendruomenę“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė.
Tačiau Rima pabrėžia, kad kiekvienam svarbu iš anksto įvertinti savo galimybes ir būti pasiruošusiam savarankiškai pasirūpinti savimi bei artimaisiais bent pirmosiomis krizės valandomis.
„Nutikus krizinei situacijai turime gebėti bent pirmąsias 72 valandas pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, kol mus pasieks pagalba“, – sako ji.
Savanorės istorija dar kartą patvirtina, kad norint tapti civilinės saugos savanoriu nebūtina ateiti jau turint žinių, daug ko išmoksti juo tapęs.
Savanorystė, pasak Rimos, gali būti pritaikoma prie žmogaus gyvenimo ritmo – kiek laiko skirti veiklai, kada ir kaip įsitraukti, galima rinktis pagal savo galimybes.
„Man tai prasmingai praleistas laikas, kuris duoda ir žinių, ir pasitenkinimą, kad prisidedi prie stipresnės valstybės bei visuomenės“, – sako savanorė.
Jos pačios kelias į civilinės saugos savanorystę prasidėjo nuo noro būti pasiruošusiai. Šiandien ji savo žiniomis dalijasi su kitais ir primena paprastą dalyką: krizėms ne visada galime užkirsti kelią, tačiau galime iš anksto pasirūpinti tuo, ką darysime joms nutikus.
Gyventojai, organizacijos ir bendruomenės, norintys daugiau sužinoti apie civilinę saugą, organizuoti užsiėmimus ar prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriškos veiklos, kviečiami kreiptis į Alytaus skyriaus savanorių koordinatorę Ugnę Stelmokienę el. paštu: [email protected] arba tel.: +370 605 00733.