Druskininkų savivaldybė pripažinta žaliausia Lietuvos savivaldybe – ji užėmė pirmąją vietą 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge. Apdovanojimą trečiadienį vykusiame XX-ajame Lietuvos urbanistiniame forume „Mūsų gyvenamoji aplinka“ Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiajam patarėjui R. Malinauskui įteikė Aplinkos ministerijos kancleris V. Kondratovič.
„Tai - visos mūsų bendruomenės, savivaldybės komandos, įstaigų, verslo ir kiekvieno druskininkiečio, kuriam rūpi aplinka, nuopelnas. Ir apdovanojimas – 800 medelių - priklauso visiems Druskininkams. Nesame iš tų, kurie daug kalba apie ekologiją, bet tikrai daug darome. Juk svarbiausia ne skambios frazės, o tai, ką matome pro savo namų langą, eidami gatve ar ilsėdamiesi. Ačiū už įvertinimą ir ačiū visiems, kurie prie to prisidėjo“ – sakė R. Malinauskas.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas penktus metus sudaromas savivaldybių aplinkosaugos pasiekimams įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų ir Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.
Druskininkai, iš 12 vietos praėjusiais metais pakilę į pirmąją, surinko 75,75 balo iš 100, o rezultatas padidėjo 16,60 balo.
Druskininkų savivaldybės pastangas iliustruoja konkrečios atliekų prevencijos iniciatyvos.
Druskininkai užėmė 2 pirmas vietas kategorijose: Atliekos ir žiediškumas ir Statybos ir teritorijų planavimas:
ATLIEKOS IR ŽIEDIŠKUMAS: Druskininkų savivaldybėje atliekų prevencija skatinama nuo ankstyvo amžiaus – pirmokams dovanojamos daugkartinės gertuvės, mokyklose skatinamas dalijimasis knygomis ir mokymosi priemonėmis. Taip pat taikomos verslo liudijimų lengvatos daiktų taisymo paslaugas teikiantiems verslams, o gyventojai gali dalytis daiktais trijuose dalijimosi punktuose.
STATYBOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMAS: Druskininkų savivaldybėje nustatyta infrastruktūros plėtros įmoka neprioritetinės plėtros teritorijose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytos plėtros valdymo priemonės, o viešųjų erdvių projektavimo procesuose taikomos visuomenės įtraukimo priemonės. Taip pat gyvenamųjų teritorijų projektams keliami kokybiniai reikalavimai žaliosioms erdvėms.
Šiemet Aplinkosaugos reitingą sudaro 49 vertinimo kriterijai atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse. Jo vertinimo kriterijus kūrė Aplinkos ministerijos specialistai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija.
Didžioji dalis duomenų, atspindinčių savivaldybių parengtas strategijas ir taikomas praktikas, buvo surinkti, apklausiant savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais kiekybinių rezultatų ar kitais viešai skelbiamais rodikliais, buvo surinkti iš įvairių valstybinių įstaigų ir įmonių.
Su 2026 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingu galima susipažinti čia.