Aplinkos švara prasideda ne nuo šluotos, o nuo teisingo sprendimo prie konteinerio. Kasdien išmetamos atliekos nėra vien „šiukšlės“ – dalis jų gali tapti vertinga žaliava perdirbimui ar kompostavimui, tačiau tik tada, kai jos rūšiuojamos teisingai. Todėl rūšiavimas nėra formalumas ar mada, o praktiškas įprotis, turintis konkrečias pasekmes: jis padeda mažinti brangiausiai tvarkomų mišrių atliekų kiekį, palaikyti tvarką konteinerių aikštelėse ir prisideda prie efektyvesnės, mažiau kainuojančios atliekų tvarkymo sistemos.
Ką rodo atliekų tyrimai?
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) reguliariai – keturis kartus per metus – atlieka mišrių komunalinių atliekų sudėties (morfologinius) tyrimus. Jie parodo realų konteineriuose esančių atliekų turinį. Paprastai tariant, tai yra „realybės patikrinimas“: tyrimai leidžia pamatyti, kas iš tiesų lieka po rūšiavimo ir kiek perdirbamų ar atskirai surenkamų atliekų vis dar patenka ten, kur joms ne vieta.
Pozityvu yra tai, kad Druskininkų savivaldybėje surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekiai kasmet mažėja – nuo 4077 tonų 2022 metais iki 3666 tonų 2023-iaisiais, 3519 tonų 2024 -aisiais ir 3289 tonų 2025 metais. Tai rodo, kad vis daugiau atliekų po truputį „atranda“ savo vietą pakuočių, stiklo ar maisto atliekų konteineriuose.
Tačiau, kaip rodo morfologiniai tyrimai, Druskininkų savivaldybėje surinktose mišriose komunalinėse atliekose (MKA) vis dar lieka daug to, kas turėtų būti išrūšiuota atskirai: 36 % sudaro antrinės žaliavos (popierinė, plastikinė, kombinuota ir stiklinė pakuotė), 7,4 % – žaliosios atliekos, 14,3 % – maisto ir virtuvės atliekos, o net 26,3 % – tekstilė.
Tai rodo, kad dar didelė dalis atliekų patenka į brangiausiai tvarkomų mišrių atliekų konteinerius. Į juos patekus pakuotėms, stiklui ar kitoms rūšiuojamoms atliekoms, didėja kiekiai ir tvarkymo sąnaudos. Be to, pakuotės ir stiklas mišriose atliekose užsiteršia, praranda vertę ir dažnai tampa nebetinkami perdirbti. Todėl visas atliekas būtina rūšiuoti. Taip mažėja mišrių atliekų kiekis ir visa sistema veikia efektyviau.
Visi kaštai sugula į rinkliavą
Mišrios komunalinės atliekos yra brangiausiai tvarkomas srautas. Ir brangus jis ne vien dėl to, kad atliekas reikia surinkti bei išvežti. Kaina auga dėl visos grandinės: mišrios atliekos pirmiausia nukreipiamos į ARATC mechaninio rūšiavimo įrenginius, kur jos rūšiuojamos – atskiriamos antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios atliekos ir deginimui tinkama frakcija.
Tačiau tuo procesas nesibaigia. Deginimui tinkama frakcija vėliau transportuojama į atliekų deginimo jėgaines, todėl atsiranda papildomi logistikos kaštai: atliekos iš technologijų parko kasdien dešimtimis tonų vežamos į Kauno ar Vilniaus kogeneracines jėgaines, o už sudegintą toną mokama nustatyta kaina.
Vadinasi, kiekvienas papildomas kilogramas mišriame sraute – tai ne tik daugiau atliekų konteineryje, bet ir daugiau žingsnių, kurių kiekvienas kainuoja. Visi šie veiksmai virsta konkrečiais skaičiais sąskaitose – logistikos, rūšiavimo ir deginimo kaštai „sugula“ į atliekų tvarkymo rinkliavą. Todėl kiekviena neteisingai išmesta šiukšlė galiausiai kainuoja mums patiems: didina bendrą sistemos apkrovą ir prisideda prie rinkliavos augimo.
Rūšiuokime ne „dėl taisyklių“, o dėl savo kiemo, savo miesto ir savo piniginės.
Kas netelpa į kasdienius konteinerius: rūšiavimo centrai ir „Mainukai“
Svarbu žinoti, kad ARATC rūšiavimo centrai atliekas iš gyventojų priima nemokamai.
Asbesto turinčios atliekos už nustatytą mokestį priimamos tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių tik asbesto atliekų apdorojimo aikštelėje, esančioje Karjero g. 2, Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r. Šios atliekos privalo būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir sudėtos į patvarius maišus ar dėžes. Daugiau informacijos rasite https://www.aratc.lt/ivairus-klausimai/
ARATC informacija